Turinys:
Kai kuriems žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu (RA), pasireiškia retas sutrikimas, vadinamas Felty sindromu (FS). Jis sukelia padidėjusį blužnį ir labai mažą baltųjų kraujo kiekį. Jis gali būti skausmingas ir kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų infekcijų.
Mažiau nei 3% žmonių, sergančių RA, sukuria FS, bet jų 50, 60 ir 70 metų amžiaus asmenys, kurie jau 10 metų ar ilgiau turėjo RA. Taip pat tris kartus dažniau moterys nei vyrai. Vaikai retai gauna FS.
Priežastis
Gydytojai nėra tikri, kas sukelia FS. Jūsų baltieji kraujo kūneliai galėjo nustoti kovoti su tokiomis infekcijomis, kaip turėtų. Arba jūsų kaulų čiulpai gali sukelti nenormalių baltųjų kraujo kūnelių. Kita teorija yra ta, kad imuninė sistema netinkamai atakuoja jūsų baltuosius kraujo kūnelius.
FS ne visuomet veikia šeimose, bet kai kurie genai, kurie padidina jūsų galimybes gauti jį, gali būti perduoti jums.
Simptomai
FS požymiai yra panašūs į reumatoidinio artrito požymius. Jie taip pat sutampa su kitomis autoimuninėmis ligomis - liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja savo sveikas ląsteles - kaip lupus. Dėl to FS gali būti sunku diagnozuoti.
Jūs galite turėti:
- Anemija (nepakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad perneštumėte deguonį per kūną)
- Akių deginimas arba išpylimas iš jų
- Nuovargis
- Karščiavimas
- Apetito praradimas arba svorio netekimas
- Blyški oda
- Pakartokite infekcijas ar infekcijas, kurių reikia ilgai išvalyti, ypač plaučiuose, šlapimo takuose ar kraujyje
- Soros arba rudos dėmės ant kojų
- Tvirtos, patinusios ar skausmingos sąnarys, paprastai rankose, kojose ar rankose
Jūs taip pat turėsite patinusį blužnį - smegenų dydžio organą už kairiųjų šonkaulių. Jis kontroliuoja baltųjų kraujo kūnelių kiekį organizme ir atlieka svarbų vaidmenį Jūsų imuninėje sistemoje.
Jei jūsų blužnis yra didesnis nei normalus, galite pajusti skausmą už kairiojo šonkaulių. Netrukus po to, kai valgote, taip pat galite jaustis pilnai, nes tai spaudžia prieš skrandį. Kitais atvejais padidėjęs blužnis nesukelia jokių simptomų.
Diagnozė
Jei gydytojas mano, kad gali turėti FS, jis pajus skrandį, kad pamatytų, ar jūsų blužnis padidėja. Gali būti reikalingas vaizdo testas, kad jį patvirtintumėte:
- MRI (magnetinio rezonanso vizualizavimas): galingi magnetai ir radijo bangos naudojamos detaliems vaizdams kurti.
- CT nuskaitymas (kompiuterizuota tomografija): keletas iš skirtingų kampų paimamų rentgeno spindulių, kad būtų rodomas išsamesnis vaizdas.
Gydytojas taip pat atliks kraujo tyrimą. Žmonėms, sergantiems FS, yra labai mažai specialių baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų neutrofilais. Tai svarbu kovojant su bakterinėmis infekcijomis.
Tęsinys
Gydymas
Jei jūsų RA yra kontroliuojama, jums gali reikėti gydyti FS. Jei jums reikia pagalbos dėl simptomų, yra būdų juos valdyti:
- Vaistai, kurie lėtina ligą: mažos metotreksato dozės (Rheumatrex, Otrexup, Trexall) dažnai naudojamos siekiant sustabdyti FS blogėjimą. Jis gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., Pykinimą ir burnos opas. Taip pat reikės reguliarių testų, kad įsitikintumėte, jog MTX nekenkia jūsų kepenims. Kiti vaistai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas, yra gliukokortikoidai arba ligą modifikuojantys priešreumatiniai vaistai (DMARD), skirti gydyti RA, pvz., Abataceptas (Orencia) ir leflunomidas (Arava).
- Vaistai, turintys įtakos Jūsų imuninei sistemai: Rituksimabas (Rituxan) taip pat yra pirmenybė gydant FS ir gali išjungti jūsų imuninės sistemos dalį, kuri neveikia taip, kaip turėtų. Jie skiriami pagal IV, bet gali užtrukti iki kelių savaičių.
- Vaistai, kurie stimuliuoja jūsų baltuosius kraujo kūnus: Granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) gali padėti padidinti baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir padėti kovoti su infekcija.
- Namų priežiūra: Jūsų gydytojas pasakys, kiek reikia fizinio aktyvumo ir poilsio. Šildymo pagalvėlė gali padėti su lengvu skausmu ir skausmu. Taip pat gali padėti nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU), pvz., Ibuprofenas.
- Chirurgija: Jei FS yra sunkus ir kitoks gydymas neveikia, gydytojas gali rekomenduoti, kad jūsų blužnis būtų pašalintas. Tai gali grąžinti raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius į normalų lygį ir gali neribotą laiką sumažinti infekcijos riziką.